Lietuva gali tapti biometano lydere regione, tačiau reikia greitų sprendimų

Lietuva turi realią galimybę tapti viena iš biometano lyderių regione, tačiau tam būtini greiti ir aiškūs sprendimai – priešingu atveju investicijos gali būti nukreiptos į kaimynines šalis. Nors prognozuojamas spartus biometano gamybos augimas, ekspertai pabrėžia, kad vien gamybos plėtros nepakaks – būtina didinti ir šių degalų vartojimą Lietuvoje, ypač transporto sektoriuje.

Ekspertų teigimu, svarbų vaidmenį siekiant dekarbonizacijos tikslų gali atlikti biometanas – iki gamtinių dujų kokybės išgrynintos biodujos. Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai kyla biometano jėgainės, tačiau rinkos dalyviai išlieka atsargūs: jų vertinimu, kol kas valstybė šios srities plėtrai neskiria pakankamo strateginio dėmesio, todėl rinkos augimas gali greitai sulėtėti.

„Lietuva turi visas prielaidas tapti regiono lydere biometano srityje: turime stiprų žemės ūkį, išvystytą infrastruktūrą ir transporto sektorių, kuriam sprendimų reikia jau šiandien. Visgi, energetikos transformacijoje laimi ne turintys didžiausią potencialą, o tie, kurie geba greičiausiai priimti nuoseklius sprendimus. Jei rinka negaus aiškios ilgalaikės krypties, investicijos nutekės į kaimynines šalis, kur teisinė ir ekonominė aplinka stabilesnė“, – pažymėjo „SG dujos“ vadovas Saulius Bilys.

Biometano plėtrai reikia stabilaus reguliavimo

„SG dujos“ – alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros Lietuvoje pradininkė ir didžiausio biometano pildymo punktų tinklo operatorė šalyje. Bendrovė vysto biometano, CNG, LNG ir vandenilio infrastruktūrą bei yra viena aktyviausių biometano rinkos dalyvių visame Baltijos regione.

Pasak S. Bilio, biometanas – viena iš nedaugelio technologijų leidžiančių mažinti taršą nedidinant priklausomybės nuo energijos importo. Tai perspektyvi energijos rūšis sunkiajam ir viešajam transportui, kur visiškas perėjimas prie elektros neįmanomas dėl infrastruktūros ir technologinių apribojimų. Remiantis „Amber Grid“ prognozėmis, iki 2030 metų Lietuvoje turėtų būti pagaminama 1,4 TWh biometano. Nors skaičiai atrodo įspūdingi, Saulius Bilys pabrėžia, kad šis lygis yra visiškai pasiekiamas, nes šalis turi visas reikiamas prielaidas: gausius žaliavų išteklius, pažangias technologijas ir motyvuotus rinkos dalyvius. Tačiau vien potencialo realizuoti proveržį neužtenka.

„Kadangi biometano projektai yra ilgalaikiai ir vertinami dešimtmečių perspektyvoje, investuotojams kritiškai būtinas stabilus reguliavimas bei aiški transporto sektoriaus kryptis. Jei rinkai bus siunčiami prieštaringi signalai dėl ateities kuro rūšių skatinimo, investicinis kapitalas natūraliai nutekės į tas šalis, kuriose valstybės politika yra nuoseklesnė ir prognozuojama“, – teigė energetikos ekspertas.

Kalbėdamas apie biometano gamybos galimybes Lietuvoje, Saulius Bilys išskiria žemės ūkį kaip pagrindinį šio kuro šaltinį. Didžiausias potencialas slypi gyvulininkystės atliekose, srutose ir augaliniuose likučiuose – tai sudaro sąlygas energiją gaminti iš vietinių išteklių ir kartu spręsti aktualias aplinkosaugos problemas. Be to, biometanas gali būti gaminamas ir iš maisto pramonės bei biologinių komunalinių atliekų. Nors šiandien šios žaliavos dar nėra pilnai išnaudojamos energijos gamybai, jos galėtų tapti svarbiu veiksniu siekiant ambicingų energetinės nepriklausomybės tikslų.

Svarbu ne tik gaminti, bet naudoti vietoje

Pasak S. Bilio, svarbu, kad būtų vystoma ne tik gamyba, bet ir vartojimas. Šiandien Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama pasiūlai, tačiau be aiškios paklausos transporto sektoriuje rinka vystosi lėčiau nei galėtų.

„Sunkusis transportas yra ta sritis, kurioje biometanas gali duoti greičiausią rezultatą. Biometano technologija yra brandi, infrastruktūra gali būti vystoma palaipsniui, o emisijų mažinimas yra reikšmingas. Jeigu tikslas yra mažinti emisijas dabar, biometanas yra vienas iš nedaugelio sprendimų, kuris jau veikia realiomis rinkos sąlygomis“, – sakė jis.

Ekspertas prognozuoja, kad ateityje transporto sektoriuje bus naudojamos kelios technologijos, tačiau būtent biometanas leidžia pereinamąjį laikotarpį padaryti ekonomiškai pakeliamą transporto įmonėms.

„Tačiau tam reikalinga nuosekli politika. Transporto įmonės investuoja į transporto parką ilgam laikotarpiui, todėl turi aiškiai suprasti, kokie degalai bus skatinami ateityje. Didelę reikšmę gali turėti viešieji pirkimai. Šiuo metu absoliuti dauguma komunalinių ir dalies viešojo transporto paslaugų Lietuvoje vis dar vykdoma dyzeliniu transportu. Viešasis sektorius gali tapti greičiausiu emisijų mažinimo įrankiu, jei pirkimuose būtų nuosekliai vertinamas ne tik kaina, bet ir tarša“, – pažymėjo „SG dujos“ vadovas.

Plečia biometano stotelių tinklą

„SG dujos“ šiuo metu valdo 13 suslėgtų gamtinių dujų stotelių, iš kurių 9 yra viešo pildymo stotelės – jos veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Telšiuose. Dar 4 stotelės yra uždaro tipo ir skirtos konkrečių įmonių transportui – jos įrengtos Kaune, Marijampolėje, Ukmergėje ir Pabradėje. Bendrovė planuoja nuosekliai plėtoti suslėgtų gamtinių dujų infrastruktūrą pagrindiniuose šalies transporto koridoriuose, didinti biometano prieinamumą ir aktyviau bendradarbiauti su transporto bei logistikos įmonėmis.

Į biometano stotelių tinklą pradėjo investuoti ir degalinių tinklai – „Viada LT“ pranešė, kad biometanu bus pradėta prekiauti keturiose tinklo degalinėse, o vėliau stotelių skaičių ketinama plėsti.

„Siekiame aktyviai prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros transporte. Plečiame viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą, o dabar pasiūlėme biometaną – iš organinių atliekų gaminamas dujas, kurios padeda dekarbonizuoti sunkųjį transportą. Biometaną įsigysime iš Lietuvos gamintojų, perdirbančių vietines žaliavas, todėl šis žingsnis ne tik mažins transporto taršą, bet ir kurs pridėtinę vertę šalies ūkiui bei stiprins žiedinės ekonomikos grandinę,“ – teigė „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Vytautas Karlavičius.

Pasak bendrovės vadovo, vis daugiau krovinių ir keleivių pervežimo kompanijų siekia žalinti savo autoparką. Elektra varomi vilkikai ir autobusai reikalauja didesnių investicijų, kai biometanas yra perspektyvi transporto rūšis – šios žaliosios dujos gaminamos Lietuvoje, jų kaina yra konkurencinga dyzelinui, didėja biometanui pritaikyto transporto pasiūla.