Pasvalio biometano gamintojas ruošiasi šuoliui: tikisi postūmio netaršiam transportui

Pasvalyje įsikūrusi viena didžiausių Lietuvos biometano gamintojų „Tube Green“ kitąmet padvigubins gamybos pajėgumus – į gamybos plėtrą investuota 17 mln. eurų. Nors didžioji dalis įmonėje pagaminto biometano šiuo metu keliauja į Vakarų Europą, tikimasi, kad netolimoje ateityje ši žalioji energija varys ir Lietuvos vilkikus bei autobusus.

Tube Green“ biometano gamykla veiklą pradėjo daugiau nei prieš dvejus metus – įmonė buvo ne tik didžiausia biometano gamintoja Lietuvoje, bet ir viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Biometano projektą „Tube Green“ plėtoja kartu su bioetanolio gamintoja „Kurana“.

Bioetanolio gamybos metu reaktoriuose pagaminamos biodujos, kurios gryninamos iki gamtinių dujų kokybės. Pasvalyje pagamintas biometanas tiekiamas į netoliese esantį magistralinį „Amber Grid“ dujotiekį. „Tube Green“ biometano jėgainė veikia pagal aukščiausius aplinkosaugos standartus – neskleidžia kvapų, triukšmo ir neišmeta teršalų.

„Prieš kelerius metus pirmieji Lietuvoje pradėjome gaminti biometaną ir šiuo metu didžioji dalis mūsų produkcijos eksportuojama į Vakarų Europos rinkas. Visgi, biometano rinkos plėtrai reikalinga ir vidaus rinka, tad dideles viltis siejame su transporto sektoriumi, kuriam ES kelia aukštus atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tikslus“, – teigė Jurgis Polujanskas, „Kuranos“ vadovas ir „Tube Green“ valdybos narys.

Papildomai investavus 17 mln. eurų į naujus įrenginius, „Tube Green“ gamybos apimtys kitąmet padvigubės ir pasieks 200 tūkst. megavatvalandžių (MWh) metinį biometano gamybos pajėgumą.

Didžiausios perspektyvos – transporte

Visgi, didžiausias iššūkis biometano gamintojams yra produkcijos realizacija. „Amber Grid“ skaičiavimais, 2030 metais Lietuvoje biometano gamybos apimtys išaugs iki 1,4 gigavatvalandės (GWh). Pasak J. Polujansko, jau dabar Lietuvoje kyla vis naujos biometano jėgainės, tačiau subalansuotai biometano rinkos plėtrai vien eksporto nepakaks, reikalinga ir vidaus paklausa. Nors biometaną galima naudoti pramonėje ar pastatų šildymui, tačiau didžiausias jo potencialas slypi sunkiojo transporto sektoriuje. Jei lengvųjų automobilių parką galima elektrifikuoti, tai vilkikams, tarpmiestiniams autobusams ar žemės ūkio technikai reikalinga kita iškastinį kurą galinti pakeisti alternatyva.

Tam ypač tinka biometanas, kuris į aplinką išmeta 90 proc. mažiau anglies dvideginio nei naftos degalai. Biometanas Lietuvoje gaminamas iš vietinių augalinės ir gyvulinės kilmės atliekų, todėl tai yra efektyvus būdas skatinti žiedinę ekonomiką.

Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos, tad naudojant biometaną mažinamas iškastinio kuro vartojimas ir stiprinama šalies energetinė nepriklausomybė.

Dabartinių paskatų neužtenka

Pasak J. Polujansko, reikia pasidžiaugti, kad situacija pamažu gerėja ir valdžios institucijos imasi reikalingų veiksmų didinti biometano patrauklumą. Buvo priimtas geras sprendimas biometanui netaikyti akcizo. Be to, Susisiekimo ministerija pasiūlė priimti kelių rinkliavos mokesčio metodiką, kuri numatytų lengvatas netaršiam transportui.

„Visos šios priemonės geros ir mažina biometano savikainą, tačiau vien jų dar nepakanka – turime galvoti apie papildomas paskatas. Verslas investuos į biometanu varomą transportą, jei naudojimosi transporto priemone savikainos skirtumas tarp šių žaliųjų dujų ir dyzelino pasieks 15 ct/km. Dabar šis skirtumas siekia vos kelis centus biometano naudai“, – sakė verslininkas.

Pasak „Tube Green“ vadovo, dar viena galimybė biometanui – viešasis transportas. Daugelyje Europos šalių biometanu varomi miestų ir tarpmiestiniai autobusai. Deja, kai kurios Lietuvos viešojo transporto bendrovės linkusios pirmenybę teikti elektriniams ar net vandeniliu varomiems autobusams, kurių energijos sąnaudos yra kur kas aukštesnės nei biometaninių autobusų.

„Matome, kad vandenilis šiandien yra brangiausia alternatyva – jo eksploatacinės sąnaudos kelis kartus viršija biometano. Todėl stebina sostinės savivaldybės planai pirkti vandeniliu varomus autobusus: tai akivaizdžiai neefektyvus ir viešuosius finansus švaistantis sprendimas“, – pažymėjo J. Polujanskas.

Spaudimas iš Azijos

Kitas vietinio biometano rinkos trukdis yra augantys hidrinto augalinio aliejaus (hydrotreated vegetable oil, HVO) mastai iš Azijos šalių. Šie degalai pristatomi kaip pagaminti iš atliekų, todėl pasižymi aukštais šiltnamio emisijas sukeliančių dujų sutaupymais. Tačiau HVO degalai kelia abejonių: pasirodo vis daugiau atvejų, kai suklastojus tvarumo sertifikatus, į Europą įvežami abejotinos kilmės produktai – realybėje tai gali būti palmių aliejus, kurio naudojimą degaluose ES yra uždraudusi.

Baiminamasi, kad dėl nesąžiningos konkurencinės kovos su azijietiška produkcija nukenčia Lietuvos verslas – ne tik skystųjų atsinaujinančių degalų, bet ir biometano gamintojai.

„Jei nebus susirūpinta azijietiškų degalų invazija, vietinė pramonė, kuri Lietuvoje kuria realią pridėtinę vertę – investuoja, įdarbina žmones ir moka mokesčius – gali būti pastatyta ant žlugimo ribos. Tikimės, kad politikai ir atsakingos institucijos išgirs šį įspėjimą ir imsis veiksmų, ginant nacionalinius interesus“, – pažymėjo pašnekovas.

Apibendrinant, Lietuvos biometano sektorius šiandien stovi ties lūžio tašku. „Tube Green“ ir kiti šalies gamintojai jau dabar pajėgūs tiekti reikšmingus kiekius žaliųjų dujų, tačiau be aiškios ir nuoseklios politikos, skatinančios jų panaudojimą transporte, ši pramonės šaka gali ir nepasiekti proveržio. Pašnekovas viliasi, kad ekonominė logika ir nacionaliniai interesai nugalės, o Lietuvos keliuose artimiausiais metais išvysime vis daugiau vilkikų ir autobusų, varomų švariomis, vietoje pagamintomis organinėmis dujomis.