Dažniausiai užduodami klausimai
Biometanas – tai atsinaujinantys degalai, gaminami iš organinių atliekų: mėšlo, srutų, žemės ūkio ar maisto pramonės likučių. Išvalytas biometanas savo sudėtimi yra identiškas gamtinėms dujoms, todėl gali būti naudojamas esamoje infrastruktūroje ir transporto priemonėse.
Biometanas leidžia reikšmingai mažinti CO₂ emisijas ir yra pritaikytas realiems transporto poreikiams. Vienu užpildymu vilkikai gali nuvažiuoti apie 800 km, o bakų papildymas trunka iki 12 minučių. Tai leidžia išlaikyti efektyvų logistikos darbą be didelių infrastruktūros pokyčių.
Biometanas padeda įmonėms siekti ESG ir tvarumo tikslų, mažina CO₂, NOx ir kietųjų dalelių emisijas, taip pat leidžia optimizuoti ilgalaikes transporto eksploatacijos sąnaudas. Be to, biometanu varomos transporto priemonės pasižymi mažesne garso tarša ir aukšta išliekamąja verte.
Taip. Naujausia TCO analizė rodo, kad biometanu varomo vilkiko eksploatacija kainuoja apie 0,92 Eur/km, kai dyzelinu varomo – apie 0,93 Eur/km. Tai rodo, kad tvarūs degalai jau šiandien tampa ekonomiškai racionaliu pasirinkimu transporto verslui.
Šiuo metu Lietuvos keliuose važinėja daugiau nei 650 biometanu varomų transporto priemonių. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad iki 2030 m. jų skaičius galėtų išaugti iki 3200.
Taip. Ekspertų vertinimu, Lietuva iki 2030 m. galėtų vietoje pasigaminti net iki 30 % transportui reikalingų degalų iš biometano. Tai reikštų didesnę energetinę nepriklausomybę, mažesnes emisijas ir stipresnę vietos ekonomiką.
Biometano ir CNG pildymo tinklas Lietuvoje sparčiai plečiasi. Šiuo metu vieši pildymo punktai jau veikia didžiuosiuose miestuose ir pagrindiniuose transporto koridoriuose, o infrastruktūros plėtra tęsiama kartu augant transporto parkui. Dėl gerėjančios reguliacinės aplinkos ir augant biometanu varomų transporto priemonių skaičiui, biometano užpylimo stotelių skaičius sparčiai augs.
Ekspertai prognozuoja, kad biometano gamyba Lietuvoje artimiausiais metais sparčiai augs. Šiuo metu veikiančios biometano gamyklos per metus gali pagaminti apie 380–400 GWh biometano, o iki 2030 metų šalies gamybos pajėgumus planuojama padidinti iki maždaug 1 400 GWh per metus.
Tai reiškia, kad kartu su augančia gamyba didės ir galimybės daugiau biometano panaudoti Lietuvos transporte. Be to, dalis šiandien Lietuvoje pagaminamo biometano yra eksportuojama, todėl augantis vietinis vartojimas galėtų būti užtikrinamas didesnę energijos dalį panaudojant šalies viduje.
Ne. Eksploatacijos principai yra labai panašūs į tradicinių sunkvežimių, o transporto įmonių praktika rodo, kad reikšmingų patikimumo skirtumų nepastebima.
Vertinant bendrąsias eksploatacijos sąnaudas (TCO), biometanu varomas transportas jau šiandien gali būti konkurencingas dyzelinui. Ateityje šį pranašumą dar labiau didins augantys mokesčiai iškastiniam kurui, kelių rinkliavos (e-tolling) lengvatos ir kitos biometano reguliacinės paskatos.
Taip. Vis daugiau užsakovų logistikos sektoriuje reikalauja mažinti CO₂ emisijas tiekimo grandinėse. Biometanas leidžia transporto įmonėms reikšmingai sumažinti emisijas ir stiprinti savo konkurencingumą ESG bei tvarumo srityje.
Taip. Praktika rodo, kad biometanu varomi sunkvežimiai dirba tyliau ir pasižymi mažesne vibracija, todėl vairuotojai dažnai vertina juos kaip komfortiškesnius ilgesnėse kelionėse.
Biometanas yra atsinaujinantys degalai, gaminami iš vietinių organinių atliekų, todėl jo naudojimas leidžia reikšmingai mažinti CO₂ emisijas ir priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Tuo metu gamtinės dujos išlieka iškastinis energijos šaltinis.
Ekspertai prognozuoja, kad biometano konkurencingumas didės dėl reguliacinių paskatų, galimų daugiklių sistemos pokyčių bei augančios pasiūlos rinkoje. Tuo metu dyzelino kainą ilgainiui didins augantys mokesčiai ir CO₂ apmokestinimas.