Klaipėda renkasi biometaną: nuo maisto atliekų iki netaršių autobusų

Klaipėda šiandien laikoma vienu pažangiausių Lietuvos miestų, kryptingai atsisakančių iškastinio kuro viešajame transporte. Uostamiestyje keleivius jau veža 26 elektriniai ir daugiau nei 50 biometanu varomų autobusų, o artimiausiu metu Klaipėdoje nebeliks nė vieno dyzelinio viešojo transporto autobuso.

Miestas šios krypties laikosi nuosekliai – jau pasirašyta sutartis dėl 25 naujų netaršių dujinių ir hibridinių autobusų įsigijimo. 2024 metais apie 80 proc. viso Klaipėdos viešojo transporto sunaudojamo kuro sudarė biometanas.

Klaipėdos modelis išsiskiria tuo, kad čia veikia tikras žiedinės ekonomikos ciklas. Iš Klaipėdos regione surenkamų maistui netinkamų atliekų gaminamas biometanas, kuris vėliau naudojamas miesto autobusams. Atliekos pūdomos, iš biodujų išgryninamas biometanas, o likusi biomasė panaudojama kaip natūrali trąša dirvožemiui gerinti.

Iš pradžių Klaipėdos autobusams naudotas biometanas buvo importuojamas iš Nyderlandų, tačiau šiandien miestą pasiekia Lietuvoje pagamintas kuras. Jį gamina netoli Panevėžio veikianti biometano jėgainė UAB „Engerta“, perdirbanti iš Klaipėdos regiono surinktas organines atliekas.

Pasak UAB „Klaipėdos paslaugos“ generalinio direktoriaus Vaido Ramanausko, vietinis biometanas į Klaipėdą tiekiamas bendru šalies dujų vamzdynų tinklu, o „Klaipėdos paslaugos“ tapo pirmąja bendrove Lietuvoje, keleiviniam transportui pradėjusia naudoti vietinį biometaną.

Biometano naudojimas miestui suteikia ne tik aplinkosauginę, bet ir praktinę naudą. Biometanu varomi autobusai dirba tyliau, mažina oro taršą ir prisideda prie švaresnės miesto aplinkos. Skaičiuojama, kad vienas biometanu varomas autobusas per metus CO₂ emisijas sumažina 6–7 tonomis.

Klaipėdos pavyzdys rodo, kad biometanas jau šiandien gali tapti realiu sprendimu miestams, siekiantiems mažinti emisijas, efektyviau panaudoti atliekas ir stiprinti vietinį energetinį savarankiškumą.