Didžiausias biometano potencialas slypi transporto sektoriuje – kodėl Lietuva jo dar neišnaudoja
Lietuvoje sparčiai auga biometano gamyba, tačiau šios žaliosios dujos šalies viduje vis dar mažai naudojamos. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad būtent sunkiajame transporte – didžiausias neišnaudotas biometano vartojimo potencialas: šie alternatyvūs degalai galėtų be didelių technologinių pokyčių pakeisti iškastinį kurą autobusuose ir vilkikuose ir tapti reikšminga Lietuvos energetinio saugumo dalimi.
Pastaruoju metu daugėja pranešimų apie Lietuvoje iškylančias naujas biometano gamyklas. Pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ paskelbė, kad septynios 1 MW galios biodujų jėgainės, gaminusios žaliąją elektros energiją, sėkmingai pritaikytos biometano išgryninimui ir jau pradeda tiekti dujas į perdavimo tinklą.
Į biometano konversijos projektą „Green Genius“ investavo 35 mln. eurų. Įgyvendinus šį projektą, bendras metinis įmonės biometano gamybos potencialas sieks apie 100 GWh – tiek energijos pakaktų šimtams sunkiojo transporto priemonių ar keliems tūkstančiams namų ūkių aprūpinti žaliosiomis dujomis.
„Green Genius“ jėgainės išsidėsčiusios visoje Lietuvoje šalia gyvulininkystės ūkių, todėl pagrindinė žaliava – organinės atliekos – surenkama efektyviai, trumpinant tiekimo grandinę ir mažinant anglies dvideginio emisijas. Taigi, biometanas yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, kuriantis pridėtinę vertę visai šalies energetikos sistemai.
Lietuvoje trūksta vidaus paklausos
Europos biodujų asociacijos duomenimis, 2024 m. Europoje veikė 1620 biometano gamyklų, kurios pagamino 5,2 mlrd. kubinių metrų biometano. Prognozuojama, kad 2030 m. bus pasiektas 7,3 mlrd. kubinių metrų gamybos lygis. Mūsų šalyje tikimasi dar spartesnio augimo. „Amber Grid“ skaičiavimais, 2030 m. Lietuvoje biometano gamyba sieks 1,4 TWh – tai daugiau nei 10 kartų daugiau nei 2024-aisiais. Kur visą pagamintą biometaną bus galima realizuoti?
Pasak atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ Transporto dekarbonizavimo verslo linijos vadovo dr. Dariaus Biekšos, biometanas niekuo nesiskiria nuo gamtinių dujų – tai ta pati metano molekulė. Taigi, biometanas gali būti naudojamas visur, kur naudojamos gamtinės dujos.
Visgi, pagrindinė problema Lietuvoje slypi ne technologijose ir ne gamybos pajėgumuose. Dauguma Lietuvoje pagaminto biometano šiandien realizuojama tarptautinėse rinkose, nes vietinis vartojimas išlieka labai ribotas. Tuo pat metu Lietuva importuoja kitų šalių subsidijuotus biometano sertifikatus, kurie leidžia formaliai vykdyti žaliųjų degalų įsipareigojimus, tačiau realiai nekuria nei energetinės nepriklausomybės, nei pridėtinės vertės Lietuvos ūkiui.
„Biometanas yra vietinis energijos išteklius, galintis tapti reikšminga Lietuvos energetinio saugumo dalimi – apie 10–15 proc. šalies dujų vartojimo galėtų būti padengiama vietine biometano gamyba. Tačiau tam būtina kryptingai keisti požiūrį – nuo vien tik gamybos skatinimo pereiti prie sąmoningo vartojimo didinimo šalies viduje“ – teigė „Green Genius“ atstovas.
Transporto sektoriuje – neišsemtos galimybės
Pasak pašnekovo, Europoje ypač svarbų vaidmenį didinant biometano vartojimą atlieka transporto sektorius, kuriam keliami vis griežtesni reikalavimai mažinti išmetamą CO₂ kiekį. Didžiausios viltys siejamos su sunkiuoju transportu – biometanu galima varyti sunkvežimius, autobusus ar net laivus. Tai ypač svarbu sunkiajam transportui, kuriame elektrifikacija vis dar susiduria su technologiniais ir ekonominiais barjerais. Biometanas čia gali būti greičiausiai įgyvendinamas sprendimas, leidžiantis mažinti emisijas be radikalių infrastruktūrinių pokyčių.
Tačiau kodėl tuomet Lietuvos keliais biometanu varomo transporto yra per mažai? D. Biekšos nuomone, transporto sektoriaus transformacijai nereikia sudėtingų prievartinių reguliavimų.
„Esminis veiksnys yra ekonominis signalas. Jeigu biometanu varomo transporto kilometro kaina tampa konkurencinga dyzelinui, verslas sprendimus priims natūraliai. Rinka pati persiorientuotų, jeigu biometanu varomo transporto kilometro kaina būtų bent 10–15 centų mažesnė nei dyzelino. Tokiu atveju rinką formuos ne politiniai tikslai, o ekonominis racionalumas“, – sakė „Green Genius“ atstovas.
Nors biometanu varomi vilkikai ar autobusai kiek brangesni nei varomi dyzelinu, įvertinus mažesnę biometano naudojimo kainą, biometaninis transportas atsiperka greičiau. Be to, akcizai dyzelinui vis didinami ir dėl to biometano patrauklumas dar labiau išauga. Lietuvos biometano ateitis priklausys nuo to, ar gamybos skatinimą pavyks papildyti aiškia ir veikiančia vartojimo skatinimo politika. Tai ypač svarbu transporto sektoriuje, kur biometanas gali greičiausiai prisidėti prie emisijų mažinimo, energetinio saugumo ir ekonominės naudos šaliai.
