Biometano gamybos bumas Lietuvoje atveria naujas galimybes transportui
Lietuvoje viena po kitos kyla modernios biometano jėgainės, o gamybos pajėgumai auga itin sparčiai. Biometanas pagrįstai laikomas vienu „žaliausių“ energijos išteklių, galinčiu efektyviai mažinti iškastinio kuro vartojimą, ypač sunkiajame transporte. Visgi kol kas didžioji dalis lietuviško biometano yra eksportuojama, todėl būtina gamybos proveržį perkelti į vartojimą Lietuvoje.
Biometanas gaminamas iš biologiškai skaidžių, yrančių organinių maisto bei žemės ūkio atliekų – nuotekų, mėšlo ir kitų likučių. Biometanas ne tik neleidžia papildomoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms patekti į atmosferą, bet ir prisideda prie žiedinės ekonomikos kūrimo.
Pagal savo poveikį aplinkai biometanas ne tik prilygsta „žaliajai“ elektros energijai ar vandeniliui, bet tam tikrais atvejais juos lenkia. Tai tiesiogiai priklauso nuo gamybai naudojamų žaliavų: pavyzdžiui, naudojant mėšlą, biometanas pasižymi neigiamomis emisijomis, ko negali užtikrinti nei elektra, nei vandenilis. Būtent todėl, naudojant biometaną kaip alternatyvą iškastiniam kurui, transporto sektoriuje emisijas galima sumažinti net 200 proc.
Be to, geografiškai išskaidytos biometano jėgainės didina energetikos sistemos atsparumą, naudoja esamą gamtinių dujų infrastruktūrą ir gali veikti kaip alternatyvus vietinis energijos šaltinis krizių metu.
Šiuo metu Lietuvos biometano gamybos pajėgumai siekia apie 0,4 TWh, tačiau prognozės išlieka ambicingos – iki 2030 m. gamyba turėtų išaugti 3,5 karto ir pasiekti 1,4 TWh. Palyginimui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, būtent tokį gamtinių dujų kiekį per visą pirmąjį 2025 m. pusmetį suvartojo mažmeniniai Lietuvos vartotojai.
Vis dėlto kartu su sparčiai augančia pasiūla ryškėja ir esminis iššūkis – vidaus paklausos trūkumas. Bendrovės „Ignitis“ atsinaujinančių dujų skyriaus vadovas Mindaugas Protas pastebi, kad nors Lietuva gamina vieną aplinkai draugiškiausių energijos rūšių, didžioji dalis lietuviško biometano šiuo metu parduodama kitose Europos rinkose. Lietuvoje šio kuro vartojimas vis dar išlieka nepakankamas.
„Šiandien biometano projektų ekonomika didžiąja dalimi remiasi užsienio transporto sektoriaus paklausa ir tenykščiu reguliavimu. Tai reiškia, kad Lietuvos biometano plėtra yra tiesiogiai priklausoma nuo kitų valstybių politinių bei reguliacinių sprendimų. Toks modelis kelia riziką šalies biometano sektoriaus savarankiškumui, todėl būtina skubiai kurti stiprią vietinę paklausą,“ – pažymėjo M. Protas.
Didžiausias potencialas – transporte
Biometanas gali pakeisti iškastines gamtines dujas elektros gamyboje ar šildyme. Suskystintas biometanas (Bio-SGD) tampa svarbiu sprendimu ir jūrų sektoriuje, padedančiu įgyvendinti „FuelEU Maritime“ reikalavimus.
Tačiau didžiausias biometano vartojimo potencialas Lietuvoje slypi būtent sunkiojo kelių transporto sektoriuje. Šiuo kuru galima varyti visą sunkųjį transportą – nuo miesto autobusų iki tolimojo susisiekimo vilkikų.
„Biometanas yra efektyvi alternatyva taršiam dyzelinui: naudojant jį vietoj iškastinio kuro, transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas galima sumažinti nuo 70 iki net 206 proc. Be to, pereinant prie biometano naudojimo nereikia esminių technologinių pokyčių ar papildomų investicijų į jau veikiančią dujinę infrastruktūrą,“ – teigė „Ignitis“ atstovas.
Papildomą impulsą biometano vartojimui suteikia ir reguliacinė aplinka. Griežtėjantys tvarumo reikalavimai įpareigoja vis daugiau įmonių mažinti klimato kaitos poveikį. Ne mažiau svarbūs ir geopolitiniai veiksniai. Įtampa Artimuosiuose Rytuose bei Rusijos keliamos grėsmės dar kartą parodė, kaip svarbu mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro – benzino ir dyzelino.
Be to, Lietuva turi aiškius įsipareigojimus Europos Sąjungai: iki 2030 m. atsinaujinantys energijos ištekliai transporto degalų balanse turi sudaryti bent 29 proc., o pažangieji biodegalai, kuriems priskiriamas ir biometanas – ne mažiau kaip 5,5 procentinio punkto. Nepasiekus šių tikslų, šaliai gali tekti mokėti milijonus eurų perkant trūkstamas kvotas iš kitų valstybių.
Tačiau sukūrus tvarią vietinę biometano rinką, ne tik pasiektume „žaliuosius“ tikslus, bet ir skatintume vidines investicijas bei darbo vietų kūrimą. Be to, Lietuvoje pasiekti papildomi CO2 sutaupymai galėtų būti parduoti toms šalims, kurios nepajėgia įgyvendinti savo įsipareigojimų.
Kaip pabrėžia M. Protas, kur kas efektyviau šias lėšas investuoti Lietuvoje – skatinant biometano naudojimą transporte. Tai ne tik mažintų emisijas, bet ir kurtų darbo vietas, stiprintų ekonomiką bei didintų energetinį saugumą.
„Ignitis“ plečia biometano projektus
„Ignitis“ aktyviai vysto su tvariu transportu susijusius projektus, o viena prioritetinių krypčių – tvaraus biometano tiekimas viešajam transportui. Suprasdama šio kuro potencialą, įmonė pirmoji šalyje pradėjo jį importuoti bei tiekti verslo klientams. Plėtodama prekybos veiklą, bendrovė pelnė tarptautinius ISCC (angl. International Sustainability and Carbon Certification) sertifikatus, kurie oficialiai patvirtina tiekiamo kuro tvarumą ir atitiktį aukščiausiems aplinkosaugos standartams.
Vienas ryškiausių sėkmės pavyzdžių – pernai Panevėžio rajone, šalia strategiškai svarbios „Via Baltica“ magistralės, pradėjusi veikti moderni biometano gamybos jėgainė. Šis „Ignitis“ partnerės UAB „Engerta“ valdomas objektas tapo pirmąja biometano jėgaine šalyje, prijungta prie Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) skirstomojo dujotiekio.
„Lietuva jau turi stiprų biometano gamybos pagrindą. Tačiau norint išnaudoti visą jo potencialą, būtina skatinti jo naudojimą šalies viduje, ypač transporto sektoriuje. Tik sukūrus stabilią vietinę paklausą bus galima sumažinti priklausomybę nuo išorės rinkų, efektyviai įgyvendinti klimato tikslus ir sukurti tvarią, ekonomiškai stiprią bei energetiškai saugią Lietuvą“ – pabrėžė M. Protas.
