Apie biometaną
Biometanas – vietinė energija, keičianti
Lietuvos ateitį
Biometanas – tai pažangūs degalai, gaminami iš vietinių organinių žaliavų: žemės ūkio atliekų, mėšlo, srutų, maisto pramonės likučių ar nuotekų dumblo. Išvalytos biodujos pasiekia gamtinių dujų kokybę, todėl biometanas gali būti naudojamas transportui, pramonei ar tiekiamas į esamą dujų tinklą.
Tai vienas perspektyviausių vietinės energijos šaltinių Lietuvoje, padedantis mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir stiprinantis šalies energetinį saugumą. Kadangi biometanas gaminamas iš vietinių atliekų, jo plėtra kartu skatina regionų ekonomiką ir kuria naują vertę ūkiams bei verslui.
Biometanas – tai vietinė, švari ir strategiškai svarbi energija, galinti tapti reikšminga Lietuvos tvarios ateities dalimi.

Biometano gamyba
įgauna pagreitį
Biometano sektorius Europoje auga itin sparčiai ir tampa svarbia energetikos transformacijos dalimi. Europos biodujų asociacijos duomenimis, prognozuojama, kad iki 2040 m. gamybos apimtys galėtų išaugti net 5–7 kartus ir pasiekti 111 mlrd. kub. metrų per metus.
Ši augimo banga jau pasiekė ir Lietuvą. Šiuo metu veikiančios biometano gamyklos Lietuvoje per metus galėtų pagaminti apie 380–400 GWh biometano, tačiau valstybės tikslai dar ambicingesni – iki 2030 m. gamybą prognozuojama padidinti iki 1 400 GWh per metus.
Ekspertai vertina, kad Lietuva turi realų potencialą iki 2030 m. vietoje pasigaminti net iki 30 proc. transportui reikalingų degalų iš biometano. Tai reikštų didesnę energetinę nepriklausomybę, stipresnę ekonomiką ir mažesnes emisijas.

Biometanas – idealus sprendimas sunkiajam transportui
Biometanas savo sudėtimi niekuo nesiskiria nuo gamtinių dujų – tai ta pati metano molekulė. Todėl jis gali būti naudojamas visur, kur šiandien naudojamos gamtinės dujos: pramonėje, šildyme ar energetikoje. Vis dėlto didžiausias jo potencialas atsiskleidžia būtent sunkiojo transporto sektoriuje.
Lengvųjų automobilių elektrifikacija sparčiai juda į priekį, tačiau vilkikams, tarpmiestiniams autobusams, žemės ūkio technikai ir kitam komerciniam transportui reikia kitų sprendimų. Čia biometanas tampa viena efektyviausių alternatyvų dyzelinui – technologija jau šiandien pritaikyta realiems transporto poreikiams.
Europoje transporto sektoriui keliami vis griežtesni CO₂ mažinimo reikalavimai, todėl biometanas tampa greitai įgyvendinamu sprendimu, leidžiančiu mažinti emisijas be didelių infrastruktūros pokyčių. Esamas dujų tinklas ir degalinių infrastruktūra leidžia biometaną naudoti jau dabar.
Lietuvos keliuose šiuo metu važinėja daugiau nei 650 biometanu varomų transporto priemonių. Tačiau rinkos dalyviai kelia ambicingą tikslą – iki 2030 m. jų skaičių padidinti iki 3.200 transporto priemonių.

Kiti biometano privalumai
Padeda siekti tvarumo ataskaitų ir ESG tikslų
Konkurencinga
sunkvežimių kaina
Greitas bakų užpildymas
– iki 12 minučių
Iki 90% mažesnės CO₂
emisijos
Mažesnė garso tarša
Aukšta transporto
priemonių išliekamoji
vertė
Minimalios NOx ir
kietųjų dalelių emisijos
Pažangūs varikliai leidžia
sutaupyti iki 5% degalų
Vienu užpildymu galima
nuvažiuoti apie 800 km
Atveriami keliai
biometano plėtrai
Lietuva yra prisiėmusi aiškius įsipareigojimus ES – iki 2030 m. atsinaujinantys energijos ištekliai transporto degalų balanse turi sudaryti bent 29 proc., o pažangieji biodegalai, tarp jų ir biometanas, ne mažiau kaip 5,5 proc. punkto.
Reikšminga dalis biometano – apie 1 TWh – turėtų būti panaudota transporte. Tam būtinas spartesnis biometanu varomo transporto augimas ir palankesnė reguliacinė aplinka.
Jau šiandien rengiami sprendimai, kurie paskatins biometano vartojimą:
- didesnis netaršaus sunkiojo transporto skatinimas per viešuosius pirkimus,
- mažesni kelių mokesčiai biometanu varomomoms transporto priemonėms e-tolling sistemoje,
- priimtas laikinas daugiklio įvedimas biometanui – tai leis reikšmingai atpiginti galutinę biometano kainą.
